🇱🇹 Lietuvių
🇱🇹 Lietuvių
Тёмная тема
Neurodarbuotoją galima plėtoti pagal konkretaus kliento užduotis.
Jei verslui reikia nestandartinės funkcijos, naujo įgūdžio ar prijungimo prie darbo paslaugos, klausimas paprastai kyla ne dėl to, „ar dirbtinis intelektas tai gali padaryti“, o dėl praktinio tinkamumo: kiek tai naudinga verslui, kokie duomenys ir prieigos reikalingi, kiek laiko užtruks integracija ir koks biudžetas tam skirtas.
Neurodarbuotojai gali spręsti labai plačią užduočių įvairovę.
Sunku sugalvoti verslo procesą, kuriame neurodarbuotojo nebūtų galima įdiegti bent kaip vieno naudingo žingsnio:
Vienais atvejais neurodarbuotojas uždaro tik dalį proceso. Kitais — gali tapti beveik visiškai autonominiu sprendimu kartotinai užduočiai.
Prieš kuriant naują funkciją svarbu įvertinti ne tik techninę galimybę, bet ir prasmingumą verslui.
Funkciją verta diegti, jei ji tikrai taupo laiką, mažina apkrovą, padeda neprarasti klientų ar daro procesą stabiliau.
Jei užduotis pasitaiko retai ir paprasčiau sprendžiama rankiniu būdu, integracija gali būti nenaudinga.
Kai kurioms funkcijoms pakanka instrukcijų ir žinių bazės.
Kitiems reikalingos prieigos, API, logikos nustatymas, testavimas, saugumas, klaidų tvarkymas ir kūrėjo dalyvavimas.
Kuo sudėtingesnė funkcija ir kuo daugiau išorinių sistemų reikia sujungti, tuo daugiau išteklių reikės diegimui ir palaikymui.
Todėl individualios integracijos aptariamos atskirai: pirmiausia užduotis ir nauda, tada techninis sprendimas ir kaina.
Naujas funkcijas galima plėtoti keliais būdais.
Jei užduotis paprasta, klientas gali pats pridėti instrukcijas, atnaujinti žinių bazę, patikslinti atsakymų taisykles ar aprašyti naują darbo scenarijų.
Pavyzdžiui: pridėti DUK, nurodyti naują scenarijų, paaiškinti asistentui naujas komunikacijos taisykles ar įkelti aktualius duomenis.
Jei neurodarbuotojas turi tinkamus įgaliojimus ir įrankius, jo galima paprašyti padėti sukurti naują scenarijų: sudaryti instrukciją, paruošti žinių bazės struktūrą, pasiūlyti dialogo logiką ar paaiškinti, kokių duomenų reikia.
Jei reikia pilnos integracijos su išorine paslauga, CRM, svetaine, mokėjimo sistema, vidine baze ar nestandartine logika, įsitraukia kūrėjas.
Tokie darbai atliekami pagal susitarimą: nustatoma užduotis, apimtis, prieigos, terminai, biudžetas ir atsakomybė už palaikymą.
Plačios galimybės nereiškia, kad bet kuri funkcija atsiranda akimirksniu ir nemokamai.
Teisingas formuluotė yra tokia: beveik bet kurią užduotį galima apsvarstyti ir projektuoti, bet sprendimas priklauso nuo naudos, sudėtingumo, prieigos, išteklių ir biudžeto.
Toks požiūris sąžiningesnis klientui ir saugesnis projektui.
Neurodarbuotojas — tai lankstus virtualus specialistas, kurį galima pritaikyti ir plėtoti.
Jis gali būti mažas žingsnis procese arba beveik visiškai uždaryti kartotinę užduotį. Bet kiekviena nauja funkcija turi būti ne tik techniškai įmanoma, bet ir naudinga bei ekonomiškai pagrįsta verslui.
Iš pradžių verta ištirti tipines verslo užduotis, kurias galima perduoti ir neurodarbuotojų galimybes. Jei reikiamos funkcijos nėra — ją galima užsakyti kaip konsultaciją su programuotoju.